Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro pedagogai naujus mokslo metus pasitiko dalyvaudami tarptautiniuose kursuose „Mindfulness and Meditation: Wellbeing at school and life“ – „Sąmoningumas ir meditacija: gerovė mokykloje ir gyvenime“ pagal Erasmus+ akreditacijos projekto programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
Kursų tikslas – siekti psichologinių pokyčių organizacijoje, pozityvios elgsenos, grįstos visapusišku asmeniniu tobulėjimu, mokantis taisyklingos meditacijos, pagrįstos streso šalinimo technikomis ir, be abejo, asmeninio sąmoningumo lygio kėlimu.
Kursų tema labai aktuali, nes šių dienų visuomenė gyvena nuolatiniame tempe, vienu metu atlieka daug veiklų ir užduočių, didelę laiko dalį praleidžia naudodamiesi informacinėmis technologijomis. Visa tai iššaukia pervargimą, nerimą, stresą ir perdegimą. Aukštas nerimo lygis, nesugebėjimas susikaupti, suvaldyti streso, keliami per dideli lūkesčiai, patiriamas stresas ir spaudimas dėl mokymosi, susirūpinimasis savo ateitimi, neigiamai veikia mokinių ir fizinę ir emocinę savijautą bei mokymosi pasiekimus.
Mokytojų profesija ne tik viena reikšmingiausių, bet taip pat ir labai sudėtinga dėl įvairių iššūkių. Mokytojai nuolat susiduria su kintančiomis sąlygomis, įvairiais mokinių gebėjimų ir poreikių lygiais, įvairiais tėvų lūkesčiais ir mokymo programomis. Visa tai iš mokytojų reikalauja daug pastangų, atsidavimo ir energijos. Mokytojai dažnai susiduria su įtampa ir stresu, turi didelę riziką perdegti todėl mokytojui taip pat svarbu mokėti susidoroti su stresu, patiriama įtampa, likti pozityviam ir darbingam.
Dauguma mokinių taip pat patiria tam tikrą stresą, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių: per didelių lūkesčių, kuriuos mokytojai, tėvai arba patys mokiniai sau sukuria, didelio mokymosi krūvio, egzaminų, socialinių santykių, ateities planų ir pan. Pernelyg didelis ar ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių mokymuisi ir fizinei bei psichologinei sveikatai. Todėl svarbu atrasti veiksmingų praktikų ir metodų, kurie padėtų mokiniams geriau jaustis, lengviau mokytis, sėkmingai siekti savo tikslų. Meditacija yra vienas iš jų. Atlikti užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad sąmoningumo ir meditacijos pamokos mokiniams padeda mažinti stresą bei jį valdyti, ugdo savikontrolę, suteikia teigiamų emocijų, gerina dėmesingumą, ramumą nusiraminimas, tarpusavio santykius ir moko pažinti savo emocijas.
Sąmoningumas ir meditacija turi teigiamą poveikį gerovei mokykloje ir gyvenime apskritai. Šios praktikos padeda susitelkti, sumažinti stresą, gerinti koncentraciją, didinti emocinį stabilumą ir puoselėti psichologinę sveikatą. Daugelis mokyklų visame pasaulyje įtraukia šias praktikas į mokymo procesą dėl jų teigiamų poveikių. Štai keletas būdų, kaip sąmoningumas ir meditacija gali paveikti bei prisidėti prie mokytojų ir mokinių gerovės.
Stresas ir nerimas: Mokykloje esantys mokiniai dažnai susiduria su dideliu stresu ir nerimu. Meditacija gali padėti sumažinti šiuos nemalonius jausmus ir padėti mokiniams jų tvarkytis. Praktikuojant reguliarią meditaciją, galima mokytis valdyti stresą, gerinti emocinę savijautą ir padidinti atsparumą sunkumams.
Mokytojai taip pat dažnai patiria didelį darbo stresą dėl didelio darbo krūvio ir susidūrimo su iššūkiais mokykloje. Sąmoningumo ir meditacijos praktikos gali padėti jiems valdyti stresą, sumažinti profesinį nuovargį ir išlaikyti emocinį balansą.
Koncentracija ir dėmesys: Sąmoningumas ir meditacija yra puikios praktikos, padedančios tobulinti koncentraciją ir dėmesį. Tai ypač svarbu mokymosi procese, nes gera koncentracija leidžia greičiau įsisavinti naują informaciją ir geresnius rezultatus moksliniuose darbuose. Mokytojams meditacija gali padėti gerinti savo koncentraciją, atmintį ir produktyvumą. Tai svarbu norint geriau tvarkytis su mokymo proceso organizavimu ir efektyviai atlikti darbą.
Psichologinė sveikata: Sąmoningumo praktikos gali padėti mokiniams ir mokytojams gerinti savo psichologinę sveikatą. Meditacija gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti savivertę ir skatinti teigiamus jausmus.
Konfliktų sprendimas: Meditacijos praktikos taip pat gali padėti mokiniams ir mokytojams išmokti efektyviau spręsti konfliktus. Tai gali prisidėti prie geresnio bendravimo su bendraamžiais, mokytojais ir šeima.
Bendravimas ir empatija: Sąmoningumas gali padėti gerinti tarpasmeninius santykius, nes jis skatina supratimą, dėmesį ir empatiją. Tai svarbus įgūdis, kuris gali pagerinti mokyklos aplinką ir bendravimą su kitais žmonėmis.
Fizinė sveikata: Meditacija taip pat gali turėti teigiamą poveikį fizinės sveikatos gerinimui. Ji gali padėti sumažinti įtampą raumenyse, gerinti miegą ir padidinti energijos lygį.
Didesnė emocinė inteligencija: Sąmoningumo praktikos gali padėti mokytojams suprasti ir valdyti savo emocijas, taip pat geriau suprasti ir bendrauti su mokiniais. Tai gali padėti užmegzti stipresnį emocinį ryšį su mokiniais ir pagerinti bendravimo kokybę.
Sąmoningas mokymasis: Mokytojai taip pat gali naudotis sąmoningumo principais savo pačių tobulinimui ir nuolatiniam mokymuisi. Tai padeda išlaikyti jų pedagoginį įgūdžių lygį ir būti nuolat besivystančiais profesionalais.
Galime drąsiai teigti, kad sąmoningumo ir meditacijos pamokos naudingos tiek mokytojams, tiek mokiniams. Svarbu paminėti, kad sąmoningumas ir meditacija nėra stebuklingi panacėjos visiems problemoms. Šios praktikos reikalauja nuolatinio mokymosi ir praktikavimo, kad pajustumėte teigiamus rezultatus. Bet kokiu atveju, šios praktikos turi daug teigiamų poveikių mokyklos aplinkai ir bendruomenei, mikroklimatui, prisidedant prie emocinės sveikatos, gerovės ir mokymosi sėkmės.
Kursų metu susipažinome su sąmoningumo ugdymo teoriniais ir praktiniais aspektais, labai aktualiais šiuolaikinio ugdymo kontekste. Vienas iš svarbių ir praktiškai savo vietą atrasiančių sąmoningumo ugdymo aspektų mūsų mokykloje – emocijų valdymas, kuris nėra suvokiamas tik kaip emocijų kontrolės procesas, bet kaip mokėjimas priimti save ir šalia esantį, kuris jaučia ir išgyvena įvairias emocijas, geriau pažinti save, pozityviau dalyvauti socialiniuose tarpusavio santykiuose. Susipažinome su Chi Kung praktika, kuri aktuali ir lengvai pritaikoma mūsų mokykloje, dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais. Kursų metu kartu su komanda sukūrėme Sąmoningumo ir meditacijos planavimo ir įgyvendinimo savo mokykloje preliminarų modelį. Sąmoningumo ugdymo pamokos ar tiksliniai užsiėmimai yra diegiami įvairiose pasaulio mokyklose, tiek valstybinės, tiek privačiose. Savo mokykloje sąmoningumo ugdymo aspektus, įvairias praktines technikas įtrauksime į fizinio ugdymo, teatro, etikos, gyvenimo įgūdžių pamokas, kaip sudedamąją pamokos dalį. Kasmet mūsų mokykla savo bendruomenei ir miesto mokyklų mokiniams organizuoja Pasaulinės stuburo dienos renginį. Į šio renginio scenarijų įrauksime sąmoningumo ugdymo praktikų elementų, sužinotų ir išbandytų kursų metu. Jų metu įvaldėme sąmoningumą ugdančių praktinių technikų, padėsiančių mokiniams mokytis valdyti emocijas, ugdytis empatiją.
Svarbus ir aktualus buvo pasitvirtinimas, kad mokykloje santykius ir pasiekimų bei asmeninės pažangos siekius tikslinga sieti su mokyklos vertybėmis. Svarbu buvo sužinoti ir praktiškai išbandyti 11 metodų, kurie skatina asmens sąmoningumą, padeda siekti užsibrėžtų tikslų, moko ir skatina pozityvios elgsenos, net esant ekstremalioms situacijoms. Kiekvienas asmeniškai išmokome didinti savigarbą ir atpažinti bei ugdyti savo kūrybiškumą. Tokias svarbias asmenybės ugdymo dalis kartą per mėnesį įtrauksime į reguliariai vykstančias tikslines klasių valandėles, skirtas socialinių emocinių kompetencijų ugdymui.
Kartu kaip ugdymą organizuojanti komanda kursų metu sustiprinome gebėjimą kurti pozityvią aplinką mokykloje, ugdyti socialinį, pilietinį, tarpkultūrinį, kritinį mąstymą, ugdyti socialines emocinės kompetencijos. Visa tai padės skatinti socialinę įtrauktį per geresnius tarpusavio ir mokyklos bendruomenės narių santykius.
Visi metodai ir technikos bus pristatomi elektoriniame leidinyje „Inovatyvūs ugdymo(si) metodai ir aplinkos“, kuris netrukus pasirodys Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro internetinėje svetainėje. O dabar su jumis dalinamės 2 metodais:
1. EKSPERIMENTAS „KOMUNIKACIJA“
Priemonės: 10 kamuoliukų (teniso ar pačių pasigamintų iš popieriaus) krepšys, šiukšliadėžė ar kita panašaus dydžio talpa, 2 kėdės.
Trukmė: 30 min.
Dalyvių skaičius: Visa klasė
Dalyvių amžius: 5-12 kl.
Eiga: 4 žaidimo dalyviai išeina iš klasės. Klasėje šalia viena kitos pastatomos 2 kėdės. Ant vienos padedami kamuoliukai. Prieš kitą kėdę 2 metrų atstumu pastatomas krepšys ar šiukšliadėžė. Dalyviai po vieną kviečiami įeiti į klasę. Jiems užrišamos akys, mokytojas palydi mokinį iki laisvos kėdės, padeda saugiai atsisėsti. Mokiniui leidžiama rankomis apčiuopti kamuoliukus ant gretimos kėdės. Pasakoma užduotis: įmesti 10 kamuoliukų į krepšį užrištomis akimis. Visiems keturiems mokiniams taikoma skirtinga komunikacija. Klasėje esantys mokiniai komentuoja:
1 pozityvioji komunikacija – visi palaiko, giria, skatina;
2 negatyvioji komunikacija – visi kritikuoja, peikia, nepalaiko;
3 pasyvioji komunikacija – visi tyli;
4 palaikymo komunikacija – visi duoda patarimus, instruktuoja.
Po žaidimo aptariama, kaip kiekvienas dalyvis jautėsi girdėdamas teigiamus ar neigiamus komentarus bei abejingumą. Padaroma išvada, jog mes patys galime klasėje sukurti teigiamą ar neigiamą atmosferą.
2. POZITYVUMO GĖLĖ
Priemonės: popieriaus lapai, pieštukai
Trukmė: 15 - 20 min.
Dalyvių skaičius: 4-30
Dalyvių amžius: neribojamas
Eiga: Dalyviai susodinami po keturis grupėje. Reikia kiekvienam nusipiešti gėlę su keturiais dideliais žiedlapiais. Ant savo lapo su nupiešta gėle užsirašyti vardą. Perduodant lapą kiekvienam grupės dalyviui reikia užpildyti žiedlapius komplimentais, palaikymo žodžiais, įkvepiančiomis mintimis apie tą žmogų, kurio gėlė. Žaidimo tikslas skatinti pozityvumą, teigiamas emocijas, geresnį savęs ir kito pažinimą.
Straipsnį parengė Anželika Grigaliūnė ir Atena Žymantienė
