Įspūdžiai iš "Erasmus+“ projektinio susitikimo "Sveiko kūno ir proto harmonija“ Stambule

Paskelbta 2023-05-09

2023 m. balandžio 24–28 d. Šiaulių sanatorinės mokyklos aštuoni 5-7 klasių mokiniai dalyvavo „Erasmus+“ projekto „Smart Choices for Healthy Lifestyle“ mokymosi veiklose Osman Gazi Ortaokulu mokykloje, Stambule (Turkija), kartu su tarptautiniais partneriais iš Graikijos ir Ispanijos. Tai jau ketvirtasis projekto dalyvių tarptautinis susitikimas, kurio tema – „Healthy Body&Mind Harmony“. Mokymosi veiklų metu buvo siekiama skatinti dalyvius užsiimti veikla, ugdančia pozityvią mąstyseną ir suvokimą apie sveiko kūno svarbą harmoningai sveikatos būklei užtikrinti, mokėsi įtraukti sveiko kūno ir proto praktikas į kasdienį gyvenimą.

Pirmąją dieną mokiniai susipažino su priimančiosios įstaigos “Osman Gazi Ortaokulu” istorija, ugdymo(si) aplinkomis, mokiniais ir jų tėvais, mokytojais bei administracijos atstovais. Stebėjo mokinių pasirodymus: tradicinių šokių ir tradicinės muzikos kūrinių atlikimus, aukščiausius sportinius pasiekimus gavusių mokinių pasirodymus. Vėliau mokėsi pagrindinių turkų kalbos žodžių ir frazių, „laužė liežuvius“, sakydami turkų greitakalbes. Skatinant mokinių sveiką gyvenseną ir gerus mitybos įpročius, mokyklos darže sodinome populiariausias daržoves ir prieskoninius augalus, kuriais dalinosi projekto dalyviai.

Turkijos virtuvė yra garsėjanti savo įvairove ir skoniu. Dalyviai tuo galėjo įsitikinti, ragaudami tėvų pagamintus tradicinius turkų patiekalus, sužinoti apie įvairių maisto sudėtinių dalių naudą ir skonius ar tiesiog mėgautis skaniu maistu. Visi šie patyrimai padėjo dalyviams susipažinti su mokyklos gyvenimu ir bendruomene, įsijausti į Turkijos kultūrą, tradicijas ir gyvenimo būdą.

Antrąją projekto dieną plaukėmė į ekologiškai švarų ir labai gražų, netoli nuo Stambulo nutolusį kampelį – Princo salas, esančias Marmuro jūroje. Salos garsėja unikalia gamta, istoriniu paveldu, švariu oru. Salose nėra automobilių! Vienoje iš salų praleidome visą dieną. Keliaudami pėsčiomis po salą ir jos apylinkes susipažinome su svarbiausiais salos istoriniais objektais, jos istorija.

Trečią dieną apsilankėme Osman Gazi Ortaokulu mokykloje, išklausėme pranešimą apie Turkijos švietimo sistemą bei pranešimą „Skaitymas atsipalaidavimui“. Projekte dalyvaujančių šalių atstovai pristatė savo paruoštą medžiagą „Healthy habits“ apie šiuos sveikus įpročius: išgeriamojo vandens kiekį, rankų plovimo, dantų valymo, kasdieninio prausimosi duše, sveikos mitybos, kasdieninės mankštos bei aktyvaus sporto, kokybiško miego įpročius. Mūsų mokyklos atstovai pasirodė šauniai. Po pristatymų, žaidėme intelektualinį komandinį žaidimą“ Mancala“, kurio metu ugdėme kantrybę, atmintį, budrumą, dėmesį. Kiekvienas dalyvis gavo dovanų po šį žaidimą.

Laikas greit prabėgo. Išvykdami iš mokyklos, spėjome atminčiai nusifotografuoti. Grįžę į viešbutį, visi dalyviai smagiai laiką leido aptardami veiklas Padlet programėlės pagalba. Dalyviai joje kūrė savo idėjas, reiškė mintis tekstu, nuotraukomis, paveikslais. Buvo sukurtas bendras darbas „Healthy Body&Mind Harmony“.

Stambulas – tai miestas, kuriame kiekvienas atranda kažką sau: nuo nuostabių istorinių vietų ir paminklų iki gyvo naktinio gyvenimo ir kultūros. Tad ketvirtadienio rytą pradėjome turu nuo Stambulo lankytinų objektų: Sofijos soboro, Mėlynosios mečetės, archeologinio muziejaus. Sofijos soboras – bizantiško stiliaus, monumentalus, 77 m ilgio pastatas. Centrinę navą dengia didžiulis 32 m skersmens kupolas, kurį laiko burės ant keturių galingų atramų ir 2 puskupoliai, kupolo būgne išdėstyta 40 langų. Pastato išorėje išryškėja kupolas ir 4 kampiniai minaretai. Sofijos soboras – tai buvusi Konstantinopolio stačiatikių patriarcho bazilika, vėliau − mečetė ir muziejus Stambule. Nukeliavome į praeitį ir susipažinome su senovės Sofijos soboro istorija, apžiūrėjome XIII a. pabaigos freskas, kurios puošia vidaus ir išorės sienas, o jose pavaizduotos Naujojo Testamento scenos, soboro grindis, kurias puošia įvairiaspalvė marmurinė mozaika. Nors kartais tvirtinama, kad soboras skirtas Šv. Sofijai, pilnas bažnyčios pavadinimas yra Dievo Šventos Išminties bažnyčia. Tad bažnyčia skirta išminčiai (graikiškai sofija), o ne kuriai nors šventajai. 1985 m. Sofijos soboras su kitais Stambulo objektais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiandien ji išlieka viena gražiausių mečečių šalyje.

Aplankėme ir kitą istorinį statinį – Mėlynąją mečetę, žinomą Sultono Ahmedo pavadinimu. Ji pastatyta ant Marmuro jūros kranto. Mečetė yra turkiškos ir islamiškos architektūros pavyzdys bei vienas populiariausių Stambulo paminklų ir mečečių. Ji – viena iš lankomiausių objektų, traukiantis ne tik musulmonus, bet ir kitos religijos žmones iš viso pasaulio. Mečetė pradėta statyti 1609 metais Sultono Ahmedo paliepimu, kai jam tuo metu buvo tik 19 metų. Vienas ryškiausių Mėlynosios mečetės bruožų yra šeši minaretai, aplink Mėlynosios mečetės kampą yra keturi minaretai. Kiekvienas iš šių pieštuko formos bokštų turi tris balkonus su stalaktitais, o kiti du priekinio kiemo gale turi tik du balkonus. Mečetės lubos išklotos 20 tūkstančių mėlynų plytelių, dėl jų statinys gavo Mėlynosios mečetės pavadinimą. Keramikos plytelės yra rankų darbo, ant kurių pavaizduota 50 skirtingų tulpių dizainų. Yra 260 langų vitražų. Sietynuose įdėti stručių kiaušiniai vorams atbaidyti. Retos medžiagos (specialus marmuras ir brangakmeniai), vidaus apdaila, kiliminė danga – visa tai išskiria didingą pastatą iš kitų to meto pastatų. Žinodami, kad lankysime mečetes, su savimi pasiėmėme ir šalikėlius pridengti galvai. O įeinant į mečetę buvo būtina nusiauti ir batus. Sužinojome, kad pamaldos vyksta penkis kartus dienoje.

Dar aplankėme Stambulo archeologijos muziejų, įkurtą 1869 m. Jis yra vienas didžiausių muziejų pasaulyje. Šis pastatas yra dviejų aukštų. Pirmame aukšte yra 20 ekspozicinių salių, o viršutiniame aukšte – 16 kitų patalpų, kuriose eksponuojami nedideli viduramžių ir šiuolaikinių laikų objektai bei skulptūros. Archeologijos muziejuje saugomi Aleksandro Makedoniečio ir karaliaus Tabnito sarkofagai, įvairios graikų, romėnų skulptūros: Efebo, Kolosali Dzeuso statula,

Liūtė (IV a. pr. Kr.), Sidamaros sarkofagas (III a.), graikiškos vazos ir monetos ir dar daugiau nei milijonas įvairių kultūrų artefaktų. Taigi, maža dalimi prisilietėme prie Egipto, Senovės Graikijos, Romos, Osmanų imperijos civilizacijos.

Na, o įsimintiniausia kelionės dalis – tai atsisveikinimo vakarienė laive su pasiplaukiojimu iki Bosforo sąsiaurio. Bosforo sąsiauris jungia Juodąją ir Marmuro jūras ir skiria Europą ir Aziją. Praplaukėme Bosforo tiltą – pirmąjį kabantį tiltą per Bosforo sąsiaurį. Tilto ilgis – 1560 metrų. Pagal savo ilgį tiltas laikomas 13-uoju tiltu pasaulyje. Plaukdami grožėjomės vakariniais miesto vaizdais, spalvotais pastatų apšvietimais. Žinoma, mėgavomės šventine vakariene. Maistas Stambule taip pat yra vienas iš dalykų, į kurį verta atkreipti dėmesį – nuo tradicinės turkiškos virtuvės iki modernių patiekalų. Mes ragavome jų tradicinius užkandžių patiekalus. Meze – tai pupelių, salotų, jūros gėrybių užtepėlės, kurios derinamas su duona, užkandį iš baklažano, įdaryto svogūnais, pomidorais ir česnakais ir virinto alyvuogių aliejuje. Na, o pietūs, kaip visada, su tradicine turkų virtuve. Ragavome airano gėrimo (tai kefyrą primenantis gėrimas, sudarytas iš jogurto, vandens ir druskos, Turkijoje airanas yra toks populiarus, kad sudaro konkurenciją kitiems gaiviesiems gėrimams, įskaitant ir „Coca-Cola“). Pagrindinis patiekalas – tiršta sriuba tarhana, kuri yra gaminama iš jogurto, žaliųjų ar raudonųjų lęšių arba mėsos sultinio ir maltos ėriuko mėsos vėrinukų. Ragavome lahmacun – turkiška picą, kurios plona traški plutelė yra užpilta skaniu šviežiu padažu, pagamintu iš pomidorų, pipirų, skoningos maltos mėsos ir žolelių. Aleksandro kebabas – panašus į döner kebabą, nes jis yra pagamintas iš smulkiai supjaustytos ir ant grotelių keptos avienos, padengtos karštu pomidorų padažu. Gözleme – tradicinis pikantiškas patiekalas: tešla, įdaryta sūriu, daržovėmis ar faršu, ,,uždaroma“ ir kepama ant keptuvės. Na, o kaip be populiaraus deserto – baklavos ir turkiškos arbatos?

Paskutinė diena – penktadienis. Išdalinti sertifikatai, pietūs ant jūros kranto ir... paskutiniai įspūdžiai. Didžiulį įspūdį paliko Didysis turgus. Įėjus buvome sustabdyti ir patikrinti, apžiūrėti. Turguje parduodami įvairūs maisto gaminiai, tradiciniai turkų saldainiai, apranga, aksesuarai, avalynė ir kitos įvairios prekės. Jame yra 61 gatvė, 5000 parduotuvių. Nesigailėjome, kad užsukome, nes tai istorinė vertybė, ją rekomenduojama aplankyti kiekvienam atvykusiam. Paskutinė vakarienė išskirtinėje aplinkoje, prie mažų staliukų, sėdint ant ryškių spalvų turkiškų pagalvėlių, kurios suteikia gyvybės ir kuria saulėtą nuotaiką. Skanavome gözleme. Buvo gardu.

Tik liūdna, nes atėjo laikas skirtis su draugais, atsisveikinti su svetingais šeimininkais.

Dalyvaudami šiame projekte mokiniai visas įgytas teorines žinias apie sveiką gyvenseną taikė praktikoje, todėl pajuto tikrąją šių žinių vertę ir naudą. Visa tai kėlė mokinių motyvaciją laikytis sveikos gyvensenos principų, padedančių išlaikyti fizinę ir psichologinę sveikatą. Patyrėme daug įspūdžių, gerų emocijų.

Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus +“ programos lėšomis.

Parengė pedagogės Giedrė Gabšienė, Anželika Grigaliūnė